Viešvilės vaikų

Birželio 13 d. startavo naujas projektas, skirtas ugdytinių socializacijai „Vaikštau tikėjimo tiesos keliais“.

 Projektą parašė vaikų globos namų vyr.auklėtoja, bibliotekininkė Audronė Liaudaitienė.

 Ne visi vaikų globos namų ugdytiniai sistemingai lanko bažnyčią. Paskutiniaisiais metais ženkliai sumažėjo krikščionių religijos Krikšto Sakramento priėmimo ugdytinių skaičius. Savaitgaliais laisvalaikio praleidimą ugdytiniai mieliau sėdi prie televizoriaus ekranų ar žaisdami kompiuterinius žaidimus.
 Pastebėta, kad ir pagrindinėje mokykloje mūsų ugdytiniai taip pat mieliau renkasi etikos mokslus, nei tikybos tiesas. Ir tik ilgai pedagogo įkalbinėjamas retas kuris nusprendžia lankyti tikybos pamokas.
 Didesnis susidomėjimas tikėjimu pasireiškia jaunesniojo amžiaus vaikų tarpe, vėliau jis blėsta, ar visiškai pradingsta. 
 Šiandienos aktuali tema - RŪPINTIS DVASINIU TOBULĖJIMU. 
 Programos tikslas ir uždaviniai:
• ugdyti tautinį, religinį, kultūrinį tapatumą ir pasididžiavimą tėvyne Lietuva, jos istorija ir asmenybėmis.
• įtraukti mokinius į jų galimybes
• įtraukti mokinius į jų galimybes
• ir poreikius atitinkančią konkrečią veiklą, dalytis tikėjimu ir kitomis dorybėmis;
• siekti, kad tikėjimo pažinimas taptų gyvenimo, elgesio ir veiklos norma;
• padėti įžvelgti religinius gyvenimo ir istorijos bruožus;
• padėti suvokti ateities vilties kryptį ir prasmę;
• organizuoti turiningą ugdytinių laisvalaikį.

 IŠSAMI PROGRAMA

 Edukacinis renginys:
 „Žymiausi Lietuvos dvasininkai“ – stendo pristatymas ir aptarimas;
 „Miestelio bažnyčios istorija“- pokalbis prie apskrito stalo svečiuose pas miestelio kunigą Antaną Mačių;
 Dalyvavimas šventose mišiose.
 Susitikimas su evangelikų-liuteronų kunigu Mindaugu Kairiu, dalyvavimas evangelikų kapų lankymo šventėje Bitėnuose.
 Bitėnų kapinėse palaidotas ne tik M.Jankus, Vydūnas, bet ir daug kitų iškilių Klaipėdos krašto kultūros, mokslo ir visuomenės veikėjų.
 Sustoję prie jų kapo, tylos minute pagerbsime visus atgulusius ir besiilsinčius šioje žemėje, padėsime gėlių, uždegsime žvakutę.
 Apsilankysime M.Jankaus muziejuje.
 Apmąstymo valandėlė gamtos prieglobstyje. Nusiteikimas dalyvauti Šventose mišiose. Ieškau atsakymo „Ką sako mano mintys, proto galia...“
 Panoraminė apžvalga nuo Rambyno kalno.
 Šventos mišios Vilkiškių evangelikų bažnyčioje, po jų Vargonų muzikos koncertas.
 Miestelio religinių vietų: buvusios, per karą susprogdintos evangelikų bažnyčios , evangelikų senųjų kapų ir miestelyje pastatyto kryžiaus teritorijų sutvarkymas.

 2 dienų pažintinė ekskursija įKlaipėdą, Kretingos vienuolyną.
 „Kas iš tikrųjų nori atsikratyti savo kūnus užvaldžiusios baimės, išbandyti ko vertos žmonėmis manipuliuoti vertybių sistemos ir ideologijos, teateina į Kretingos Apreiškimo vienuolyną susipažinti su pašvęsto gyvenimo mažesniaisiais broliais, atsidavusiais kiekvieno žmonių giminės nario tarnystei.
 Visiems meldžiame asmeninės laisvės drąsos.
 Susitikimas su Kretingoje gyvenančiais vienuoliais. Bendra vakarienė.Naktinis skaitymas prie žvakių šviesos.
 Biblijos studijavimas.
 Nakvynė vienuolyne.
 Rytinė malda.
 Bendri pusryčiai.
 Susipažįstame su vienuolių namais. Atsisveikiname. Padėkos žodžiai.
 Popietė susipažinimas su mažosios Lietuvos lopšiu- Klaipėda (Mėmeliu) „Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus aplankymas“- tema „Popieriaus kelias“.
 Edukacinė pamoka „Kalvystės muziejuje“- mažosios Lietuvos simbolika: kryžiai, Didžiosios Lietuvos saulutės.
 Pateikiamos praktinės užduotys (piešti kryžių ornamentus, spręsti kryžiažodžius, pasigaminti iš metalo savo monogramą)“.
 Atsipalaidavimas, be jokių rūpesčių Palangos mieste- kurorte. Pasivaikščiojaimas po senąją ir naująją Palangą, ant jūros tilto, Birutės kalne.
 Nuostabi gamta, nauji veidai, įvykiai, judėjimas. Atsirenkame tai, kas gražiausia kiekvieno akiai- fiksuojame. Taip savo įspūdžius parvešime draugams.
 Vienos dienos ekskursija į Šiluvą, dalyvavimas Šventose mišiose.
 Šiluva nuo amžių garsėjo, kaip žmonių susikaupimo su, dvasinio ir fizinio išgijimo vieta. Yra surinkta nemaža pasakojimų apie Dievo veikimą šią šventą vietą lankančių žmonių širdyse ie šeimose.
 Tikimasi dalyvauti Šventose mišiose, taip pat dalyvauti susitikimuose su įvairių profesijų žmonėmis, kunigais, žiūrėti religinės tematikos filmus.
 Šie renginiai praturtins ne tik religinį, bet ir kultūrinį gyvenimą, padės apsispręsti.
 Tytuvėnų vienuolyno ir miestelio apžvalga.
 Šie statiniai randasi nuošalioje, miškingoje ir kalvotoje vietoje, tarp ežerų. Beveik nepaliesti gaisrų ir karų.
 Vienuolynas yra viena iš geriausių barokinių ansamblių Lietuvoje.
 Kryžių kalnas, pačių ugdytinių pagaminti kryžiaus, skirto visiems Lietuvos vaikams, gyvenantiems vaikų globos namuose, pastatymas Kryžiaus kalne.
 Kryžiaus kalnas byloja krikščionių bendruomenės telkimąsi apie kryžių, pasitikėjimą juo. Tai spontaniška liaudies religingumo išraiška.
 Nepriklausomybės metais, kryžių kalnas tapo nepalaužiamo tautos tikėjimo, jos patirtų kančių ir vilties emblema.
 Šiaulių miesto apžvalga.
 Iš ekskursijos sukauptos medžiagos, foto nuotraukų sisteminimas.
 Knygos - aplanko pristatymas Vaikų globos namų ugdytiniams teminėje popietėje. 
 

LAUKIAMI REZULTATAI:
 Ugdytiniai susipažins su Lietuvos dvasininkais, jų gyvenimu, nuveiktais darbais, bažnyčiomis, mažąja Lietuva.
 Ugdytiniai turiningai praleis laisvalaikį, dalyvaus religinių švenčių renginiuose, rinks, sistemins informaciją.
 Vyks patirties sklaida- iš kelionės grįžę ugdytiniai, įgytomis žiniomis, patirtimi ir jausmais dalinsis mokykloje bendraamžių, bei miestelio draugų tarpe.
 Bendravimas su išsilavinusiais, puoselėjančiomis krikščioniškąsias vertybes, asmenybėmis, padės ugdyti teigiamas ugdytinių savybes.
 Sustiprės ugdytinių apsisprendimas tikėjimu.
 Geriau suvoks žmogiškųjų vertybių prasmę kasdieniame gyvenime.
 Tarp ugdytinių taps nuoširdesnis bendravimas, pagarba vyresniems- jais besirūpinančiais, globojančiais žmonėmis.
 

METODAI:
 Pokalbiai- diskusijos, stendų pristatymai, Vargonų muzikos koncertas, 2 dienų pažintinė ekskursija, muziejaus lankymas, edukacinė- pažintinė pamoka.

 II -sis projekto etapas Kelionė į Klaipėdą, Kretingą

 ANDŽELIKA

 Na štai, pagaliau atėjo lauktoji diena. Ryte šiaip taip pakilau iš lovos (naktį blogai miegojau, nes laukiau ekskursijos), nusiprausiau ir viską susiruošusi nulipau žemyn į sutartą rinktis vietą- namų vestibiulį.
 Susitikę su draugais, pasidalinome miegmaišiais, ir, sėdę autobusan, išriedėjome...
 Pirmoje stotelėje-Klaipėdoje, maloni moteris- gidė pasakojo apie akmens amžių Lietuvoje ir gintaro kelią. Tai buvo man dar negirdėtos istorijos, todėl buvo labai įdomu. Atminimui iš molio kiekvienas pasidarėme suvenyrą. Aš dariau dėžutę papuošalams.
 Iš Klaipėdos patraukėme į Kretingą. Tos kelionės nepamiršiu niekada. Nuostabi aplinka, nuostabūs žmonės, pasišventę, gyvenantys Pranciškonių vienuolyne.
 Beje, pamiršau paminėti, jog Klaipėdoje plaukėme su tikru „Titaniku“ ,tiesa. 1000 kartų mažesniu. Laivas vadinosi „Kamita“. Buvo nuostabu).
 Kretingoje jau trečią kartą apsilankiau Žiemos sode, daug kas pasikeitę. Po Tiškevičiaus dvarą vedžiojo ir pasakojo gidė, todėl buvo įdomu ir šį kartą.
 Apsilankę netoli Palangos Žibintų kaime, papietavome, kaip tikri ponai didelėje užeigoje. Na ir užmokėjome, kaip ponai..., tačiau pilnut pilnutėliais pilvais išvykome poilsiui į Palangą.
 Vaikščiojome senamiesščio ir naująja pėsčiųjų gatve- visur pilna žmonių, o aplinkui dar daugiau prekeivių su mus viliojančiomis prekėmis, atrakcionais, kuriais dauguma mes tik akimis mėgavomės.
 Ant Palangos tilto buvo taip pat labai smagu, daug juokėmės, fotografavomės. Tolimose jūros platybėse skaičiavome vos, vos besimatančius laivus.
 Laiminga ir daug pamačiusi grįžau namo.

 DANUTĖ

 Birželio 25 dieną mes išvykome į 2 dienų kelionę- su nakvyne.
 Pirmiausiai Klaipėdoje Mažosios Lietuvos muziejuje mūsų jau laukė gidė. Ji papasakojo apie mūsų protėvių gyvenimą, tradicijas, rūbus. Vėliau atsiminimui iš molio visi darėme puodynėles.
 Neilgam atsisveikinę, išvykome plaukti laivu „Kamita“.
 Laivo teko trupučiuką paieškoti, nes mūsų „šauniausia“ keliauninkė Jurgita mus nuvedė ne ten, kur reikėjo. Daug vaikų- daug akių pamatė ir mūsų laivą.
 Daugelis iš mūsų laivu plaukė pirmą kartą (tarp jų ir aš).
 Buvo tiesiog nuostabu, matėme Laivų kapines, „Kiaulės nugara“ vadinamą įlanką.
 Po tokios kelionės gryname ore visi išalkome, tad, grįžę į krantą, puolėme pietauti bibliotekininkės ir direktoriaus namuose pagamintų mėsainių.
 Didžiausią įspūdį man paliko Kretingos Šv. Pranciškonų bažnyčia ir vienuolynas. Labai patiko mišios: 18 val. vienuolio jaunesniojo brolio Arūno buvome pakviesti į vakarines jaunimo mišias, į kurias vos nepavėlavome, nes Kretingoje pasiklydome( bažnyčia savo aukštais bokštais iš toli visur matėsi, bet niekaip neradome kelio prie jos privažiuoti). Po mišių mus pasitiko vienuolis, kuris mums pasakojo apie savo gyvenimo pasirinktą būdą(ar profesiją).
 Apvedžiojo ir aprodė bažnyčią ir vienuolyną, kuriame ir likome nakvoti. Jaunesnysis brolis Arūnas su mumis bendravo visą vakarą; aprodė vienuolyno valgyklą, leido naudotis visais ten įrengimais, pats juos demonstravo.
 Neatsisakė kartu su mumis pavakarieniauti ir ilgai dar kalbėjo su mumis, atsakinėjo į visus mums iškilusius klausimus.
 Jaučiausi labai smagiai, nes čia aplinkui visi buvo labai draugiški, nuoširdūs, dėmesingi ir kartu be galo paprasti, ko dažnai pasigestu Viešvilėje.
 Antrą dieną pusę septynių aš ir visos mergaitės(išskyrus Jurgitą) bei Lukas kėlėmės rytinėms pamaldoms, Likę- tinginiai galėjo dar pusvalandį pasnausti. Auklėtojos Audrutė ir Rūta vienuolyno virtuvėje skubėjo ruošti pusryčius.
 Pavalgyti turėjome skubiai, nes 8 val. po rytinių 2 maldų čia rinkosi pusryčiauti visi vienuoliai. Po pusryčių laukė patalpų, kur miegojome, tvarkymas. Atsisveikinus, tiems geriems ir nuoširdiems Dievo tarnams palikome mažą dovanėlę prisiminimui.
 2-oji kelionės diena buvo paskelbta poilsio ir pramogų diena. Tad greit vykome į Palangą. Aišku būtų buvę didelė nesąmonė, jei, būdami Palangoje, būtume neaplankę jūros ir nenuėję pasivaikščioti ant tilto.
 Jaučiausi labai pavargusi, bet kartu labai laiminga. Per tas 2 kelionės dienas sugebėjome labai daug pamatyti ir sužinoti. Buvo labai įdomu. Apie išvyką, o ypač apie vienuolyną, vis dar galvoju. Tikiuosi, kad ši kelionė ilgai išliks mano atmintyje.

 VILMA

 Sužinojusi, kad galėsiu važiuoti į ekskursiją Klaipėda-Kretinga-Palanga, labai apsidžiaugiau. Nekantraudama laukiau kiekvieną dieną, kad kuo greičiau išauštų ketvirtadienio rytas. Galų gale sulaukiau.
 Su miegmaišiais, didžiulėmis kuprinėmis sugužėjome į jau stovintį ir mūsų laukiantį autobusą. Kaip tikri turistai.
 Kelyje netilo juokas, šurmulys. Visi buvome linksmi, todėl nei nepajutome, kai atvažiavome į Klaipėdą. Truputį pasigėrėję miestu, savo ekskursiją pradėjome apsilankymu Klaipėdos istorijos muziejuje, kur sužinojome apie gintaro atsiradimo kelią, lipdėme „molinukus“. (Turiu pasakyti, kad daugiau naujo sužinojau apie gintarą), todėl šios naujienos man giliai įstrigo atmintyje. Kaip prisiminimas, šių pamokų- mano pačios iš molio pasidarytoje papuošalų dėžutėje guli lašelis tikro gintaro...
 Su šypsena prisimenu paplaukiojimą mariose laivu, kuris vadinosi „Kamita“.
 Vakarop, palikę svetingą Klaipėdą, pajudėjome link Kretingos. Nors jau buvau truputį pavargusi, kelionės metu vis tiek buvo linksma.
 Kretingos bažnyčios raudonus bokštus pamatėme jau iš tolo. Bažnyčia nustebino ir užbūrė mane savo didybe ir grožiu. Ne mažiau nuoširdus, šiltas mus sutikusių mišiose žmonių bendravimas, rankų paspaudimas. O mūsų kelionę lydinčio vienuolio bendravimas dar daugiau sušildė mūsų širdis.
 Atsimintina Kretingos miesto ir vienuolyno apžiūra iš bažnyčios aukšto bokšto. Aš nugalėjau save ir lipau pažiūrėti (nors jau buvau nusprendusi nelipti). Buvo baisu, bet smalsumas ir noras man padėjo kopti aukštyn.
 Palanga mus sutiko su atrakcionais, pasivaikščiojimais, suvenyrų pirkimu. Čia smagiai pailsėjome.

 AUDRIUS

 Klaipėda- čia aš sužinojau ir pamačiau, kaip seniau žmonės Lietuvoje gyvendavo, kuo vertėsi, kaip buvo apsirengę. Dar išgirdau daug naujo apie gintarą, kaip jis atsirado, kad tie medžiai, iš kurių atsirado gintaras, buvo vadinami ginkmedžiais.
 Kretinga- didžiausįą įspūdį padarė vienuolyno požemiai, kur per stiklą matosi daug kaukolių, taip pat bažnyčios aukštas bokštą, į kurį įlipęs, galėjau pasižvalgyti.
 Labai patiko didelis kambarys, kuriame mes miegojome, o šalia kambario treniruoklių salė. Čia vienuoliai ateina mankštintis.
 Be galo gražu buvo Kretingos žiemos sode. Šalia papūgos, vėžliukų šeimynėlės daug fotografavomės.
 O važiuojant į Palangą, vairuotojas pasiūlė mus nuvežti į šalia Palangos esančią poilsio vietą, kur daug žaidimų aikštelių. Čia iki soties ne tik pažaidėme, bet ir skaniai prisivalgėme.
 Labiausiai man patiko Palanga, Čia atrakcionų aikštelėje pasirinkau važinėjimą mašinėlėmis, plaukiojimą laiveliu.
 Patiko vaikščioti pėsčiųjų gatve, stebėti ką daro kiti žmonės. O didžiausią įspūdį padarė pasivaikščiojimas ant tilto.

 DARIUS

 Labiausiai patiko plaukti laivu, o taip pat Kretingos vienuolyno požemiai, lipimas į bokštą, vienuolio pasakojimas. Ir dar, kad vienuolis ilgai vakare kalbėjo su mumis, atsakinėjo į visus mūsų klausimus, kartu su mumis vakarieniavo, davė gražų, didelį kambarį miegojimui ir poilsiui. O smagiausiai šalia to kambario- treniruoklių salė. Gaila buvome pavargę, bet vis tiek išbandėme visus treniruoklius. Galėjome žaisti net „Kašę“.
 Smagiausiai buvo Palangoje, Atrakcionų aikštelėje- važinėjau mašinėlėmis.

 EGIDIJUS

 Ketvirtadienio ryte 7 valandą mes jau buvome susiruošę kelionei į Klaipėdą. Per šias 2 ekskursijos dienas viskas man labai patiko: plaukiau laivu, aplankiau Istorijos muziejų. Įdomiausiai, ilgai vaikščiojome tokia gatve, kuri kažkada buvo upė, o dabar čia stovi namai, auga medžiai. Šią gatvę ir pavadino „Didžioji vandens gatvė“.
 Vakare atvažiavome į Kretingą. Apžiūrėję požemius, išklausę bažnyčios atsiradimo istoriją, užlipę į bokštą, apsigyvenome ir ruošėmės poilsiui.
 O kitą rytą smagiai laiką leidau Palangoje.
 (Auklėtojos pastaba:
 Kuklusis Egidijus santūriai apibūdino savo jausmus kelionės metu ir nepasigyrė, kaip jis šauniai dešimtukui Klaipėdos istorijos muziejuje atsakinėjo į gidės klausimus, Kretingos vienuolyne, Istorijos muziejuje domėjosi vienuolyno atsiradimu ir nuolat pateikdavo „istoriškai“ svarbių jam vienam iškilusių klausimų.
 O pirmosios kelionės metu Bitėnuose ant Rambyno kalno už tikslius atsakymus gidė įteikė asmeninį apdovanojimą.)

 ERIKAS

 Kai tik sužinojau, kad „Vaikštau tikėjimo tiesos keliais“ 2 dienom vyksime į ekskursiją, labai laukiau tos dienos.
Jau 5 valandą ryto atsibudau, gulėjau lovoje ir galvojau apie išvyką. Kad greičiau praeitų laikas, ilgai maudžiausi, rengiausi, ir su kuprine nusileidau žemyn į vestibiulį. Atėjus bibliotekininkei, mes visi padėjome sunešti valgius ir miegmaišius į autobusą. Pagaliau autobusas pajudėjo...
 Pirmiausiai atvažiavome į Klaipėdą. Aplankėme muziejų, čia mums viena teta labai daug pasakojo apie Lietuvos senovę ir gintarus. Iš molio lipdėme mažas puodynes, panašias, kaip matėme muziejuje. Padovanojo po gintarą.
Išsiruošėme plaukioti laivu po laivų uostą, matėme daug krovininių laivų.
 Vakarop išvažiavome į Kretingos vienuolyną. Pabuvojome
 Šventose mišiose, po kurių su mumis susipažino vienuolis ir mus pasikvietė atgal į bažnyčią. Čia jis daug papasakojo ir aprodė. Lipome į aukštą bažnyčios bokštą, paskui į požemius, kur buvo užmūryti tikintieji ir vienuoliai. Galiausiai patekome į vienuolyną. Mus apgyvendino labai gražiame kambaryje, čia buvo televizorius, visokie žaidimai, o šalia „štanginė“. Šiose patalpose ir įsikūrėme.
 Vakarienę valgėme vienuolyno valgykloje, patys pasiruošėme. Kartu su mumis vakarieniavo ir mūsų vienuolis.
 Vienuolynas vakare 21 valandą užrakinamas, todėl laisvalaikį po vakarienės praleidome „štanginėje“.
 Atsikėlę ir atsisveikinę su vienuoliais, jiems padėkoję išvažiavome į Kretingos istorijos muziejų, čia gidė papasakojo apie šių namų įkūrėjus- grafus, o ekskursija baigėsi Žiemos sode, kurio įėjimas ir išėjimas iš rūmų. Čia buvo įvairiausių gėlių,
 Išvažiavome į Palangą, pakeliui pasukome į Poilsio aikštelę, kur dideliame gražiame restorane pavalgėme pietus, žaidimų aikštelėse pažaidėme.
 Karuselės, žaidimai, atrakcionai laukė Palangoje. Čia kartu su kitais berniukais rinkausi važinėjimą mašinėlėmis,
prizų lošimą lošimo aparatu. Broliui nupirkau lauktuvių.
 Patiko ant Palangos tilto. Visko pamatę, grįžome namu.

 LUKAS

 Šios dienos, kai išvyksime į 2 dienų ekskursiją, labai laukiau ir galvojau, kada tik ji ateis? Kaip ir laikas lekia greitai, taip ir ši diena atskriejo...
 Birželio 25 diena(ketvirtadienį) kėliausi labai anksti, nes visą naktį, galima sakyti, nemiegojau. Atsikėlus, iš karto užkandau, iš vakaro šiek tiek nusipirkto maisto, kuris buvo labai skanus po bemiegės nakties.
 Nusiprausiau, apsirengiau, pažiūrėjau televizorių ir išlėkėme į kelionę.
 Klaipėdoje man labiausiai patiko pasiplaukiojimas laivu (tačiau kai kurie draugai prieky bebėgdami, laivo beieškodami patraukė ne ta krantine, tai reikėjo tolokai grįžti. Nuo tolimo vaikščiojimo paskaudo kojas).
 Labai patiko pamokos Klaipėdos Istorijos muziejuje.
 Dalyvavimas Kretingos vienuolyno vakarinėse jaunimo mišiose privertė valandėlei susimąstyti. Vienuolis gražiai kalbėjo. Po to, susipažinus su juo, pamačiau, koks vienuolis yra paprastas, draugiškas, Aprodė bažnyčią, vienuolyną. Labiausiai nustebau, kai parodė mums apsigyventi kambarius. Tai buvo lyg kokie apartamentai, Labai patiko, tačiau aš viską buvau įsivaizdavęs kitaip.
 Ryte, atsikėlus, pavalgius ir atsisveikinus su mūsų vienuoliais, išvažiavome į Kretingos istorijos muziejų, kuriame taip pat buvo įdomu, tik reikėjo klausytis gidės pasakojimo. Tačiau antrą dieną ne visiems buvo gerai nuotaika, tad reikėjo stengtis prisitaikyti prie tų žmonių.
 Pakeliui į Palangą, sustojome užkąsti šalia Palangos didelėje poilsio aikštelėje. Na čia ne tik, kad užkandau, bet stipriai prisivalgiau. Viskas buvo labai skanu. Lauke buvo daug žaidimų ir poilsio aikštelių, tad kiekvienas galėjo pailsėti pagal norus.
 Pagaliau Palanga, labai laukta, nes dienotvarkė skelbė Poilsis, poilsis, poilsis... Čia buvo jėga. Galima, prisipažinti, kad aš šito momento labiausiai ir laukiau...
 Pirmą kartą pabuvojau ant Palangos tilto, ten atsivėrė be galo gražus reginys.
 Taip kelionė ir baigėsi. Grįžome laimingi. Man patiko visi 2 dienų renginiai. (Tik grįžus, pajutau, kokios skaudamos mano kojos).

 TAUTVYDAS

 Didžiausią įspūdį paliko vienuolynas ir bendravimas su vienuoliu. Mums duotame poilsio kambaryje miegojau, kaip užmuštas, vos ne vos antrą dieną ryte išsiritau iš lovos. Paskutinis skubinau praustis, pusryčiauti, atsisveikinau su geruoju vienuoliu ir vėl į „trąsą“.
(Nepaminėjau, kad Klaipėdoje patiko plaukioti laivu, bei lankytis Istorijos muziejuje. Pamokų metu pasidariau molinę vazelę, gavau dovanų gintaro gabalėlį. Daug naujo sužinojau apie gintarą.)
 Labai patiko Žiemos sode ir pakeliui pietūs - restorane. Čia ne tik skaniai pavalgėme, supomės sūpynėse. bet ir ,sudarę komandas: aš su „Darka“ prieš Audrių, Mantą, žaidėme „kašę“.
 Smagiausia ekskursijos dalis Palangoje- atrakcionai, pasivažinėjimas mašinėlėmis. Patiko pasivaikščiojimas ant tilto. Pakeliui matėme didelį smauglį ir kalbančią papūgą.
 Ekskursijos metu autobuse nervavo karštis...

 JURGITA

 Smagu... Su nedideliu autobusiuku išvažiavau į Klaipėdą. Istorijos muziejuje iš gidės pasakojimo sužinojau apie senovinius papuošalus ir kaip žmonės anksčiau puošdavosi.
 Čia labiausiai patiko iš molio lipdyti puoduką.
 Lauke buvo labai karšta, tad jūroje plaukioti laivu buvo labai smagu- atsigavome. Mūsų laivas vadinosi „Kamita“, mes- 4 mergaitės laive vaikštinėjome, tai viršuje, tai apačioje žiūrėjome į kranto vaizdus. Praplaukėme didžiulį užrašą „Baltijos laivynas“.
 Sugrįžome pas tą pačią gidę, kuri dabar jau pasakojo apie gintarą ir padovanojo kiekvienam po gabalėlį.
Iš Klaipėdos važiavome į Kretingos vienuolyną, dalyvavome šventose mišiose. Vienuolis aprodė bažnyčios požemius, ten mačiau daug žmonių kaukolių. Užlipau į bažnyčios bokštą- aukštai, aukštai.
 Dar Kretingoje patiko Žiemos sodas ir gražūs rūmai.
 Pakeliui į Palangą sočiai privalgiau: šaltibarščių ir cepelinų. Visi padūkome žaidimų aikštelėje. Pasisupome sūpynėse.
 O smagiausia buvo Palangoje. Atrakcionų aikštelėje kartu su Deimante plaukiojau dideliu antinu. Gavusi pinigų smulkioms išlaidoms, nusipirkau šį bei tą, kas primintų man ekskursiją.
 Su draugais vaikščiojome ant Palangos tilto, daug fotografavomės.
 Man labai patiko ši ekskursija, daug sužinojau ir pamačiau.

 JŪRATĖ
 Rytas prasidėjo nuo 6 valandos, kai manęs pakelti atėjo naktinėlė. Greitai šokau iš lovos, bėgau praustis ir rengtis, Greitai viską susiruošiau kelionei ir išėjau į apačią laukti mokytojos. Neilgai trukus atėjo ir ji su auklėtoja Rūta. Vos tik spėjome susidėti daiktus, atvažiavo ir mūsų autobusiukas.
 Visi spraudėmės, brovėmės dėl geresnių vietų...
 Lygiai 7 valandą mes išriedėjome į mūsų laukiamą miestą- Klaipėdą.
 Pravažiuodama pro įvairius kaimelius ir miestelius, dairiausi, grožėjausi gamta.
10/30 val. mes jau buvome Klaipėdoje. Iš karto patraukėme į „Mažosios Lietuvos‘ muziejų, kuris, deja, dar buvo užrakintas. Taip mes laisvalaikiu pasivaikščiojome šalia muziejaus esančiomis senamiesčio gatvelėmis, Nusifotografavome.
 Lygiai 10 nuėjome į muziejų, čia mus pasitiko labai maloni moteris. Apvedžiojo po muziejų, papasakojo apie akmens amžių, parodė iškastų senų buities reikmenų, papuošalų. Papasakojo apie molį. Buvo tikrai įdomu. Įdomiau, nei per istorijos pamokas... Baigusi pasakoti, gidė mus pakvietė į rūsį, kur pasiūlė kiekvienam nusilipdyti po puodelį, matytą
muziejuje.
 11 valandą išsiruošėme paplaukioti su laivu. Prie vandens buvo toks didelis vėjas, kad nuolat turėjome saugoti savo kepures, kad nenuneštų į jūrą. Buvo labai smagu- atsigavome nuo miesto karščio.
2 valandą parkelyje, susėdę ant suoliukų ar tiesiog ant žolės (kas kaip nori) papietavome ir vėl į kelionę, nes 15 valandą mūsų laukė sekantis užsiėmimas tame pačiame Istorijos muziejuje,
 Dabar čia mums pasakojo apie gintarą, jo atsiradimo kelią. Mūsų laukė praktinės užduotys ir galų gale dovanėlė- gintaro gabalėlis.
 Dabar jau atsisveikinome, ir, sutartoje vietoje suradę vairuotoją, patraukėme į Kretingą. Turėjome skubėti, nes 18 valandą mes buvome pakviesti į Kretingos vienuolyno jaunimui skirtas Šventas mišias. Labai patiko bažnyčia ir mišios, o po jų mus, lūkuriuojančius lauke, pasitiko vienuolis. Jis aprodė mums bažnyčią, lipome į bokštą (aš nelipau. Bokštas labai aukštas, išsigandau), po to bažnyčios rūsius ir požemius. Matėme tikras žmonių kaukoles.
 Mintyse sugalvoję savo svajonę, ar šiaip prašymą, kiekvienas uždegėme žvakutę. Vienuolis paragino pasimelsti už mūsų tėvus ir artimuosius, jiems atleisti, palinkėti sugrįžti į tiesos kelią. Pasitarę į bažnyčios aukų dėžutę įdėjome20 Lt. (iš mūsų pinigų, skirtų pramogoms, Vienbalsiai nutariame:“ Čia jie svarbesni „).
 Vienuolis parodė kambarius, kuriuose nakvosime. Pasakiškai gražu, mes taip negyvename, kaip jie... Šalia ir sporto salė, tai laisvą minutę- vakare galėjome dar pasportuoti.
24 valandą jau visi krebždėjome miegmaišiuose., stengėmės iš karto užmigti, nes 7 valandą ryte mūsų laukė rytinė malda.
 O ryte atsikėlėme tik šešiese... Pamaldose, kaip ir vakare buvo daug žmonių ( o galvojome, kad vienuolį čia rasime vieną).
 Laukė skubūs pusryčiai, nes 8/15 valandą jau čia pat, kur ir mes pusryčiavome, turėjo rinktis vienuoliai.
Visur suspėjome, 9 val., susitvarkę kambarius, atsidėkojome mūsų vienuoliui, o kambaryje ant stalo palikome mielų smulkmenėlių.
 Pasukome į Žiemos sodą, bet norint į jį patekti, reikėjo išklausyti gidės apie Tiškevičiaus rūmus (čia man labai nepatiko). O sode- nuostabu: daug visokiausių augalų, baseinėlis, kuriame gyvena vėžliukų pora ir šalia virš jų gyvenanti papūga.
 Tačiau visi paslapčia laukėme Palangos. Kadangi jau buvo pietūs pakeliui pasukome į didelį įspūdingą poilsio kiemą, kur daug žaidimo aikštelių. Čia ir sočiai papietavome.
 Pats Palangos miestas mus viliojo savo atrakcionų parkais, pasivaikščiojimu ant tilto, prie jūros. (Čia buvo neapsakomai gražu, tačiau nuovargis darė savo. Kai kurie draugai darėsi pikti ir irzlūs, už menkiausią ne taip ištartą žodį bambėjo ir raukėsi).
 Valandą laisvalaikio praleidome kiekvienas atskirai- tai atsipūtėme vienas nuo kito ... Ir vėl viskas buvo gerai.
 Prisiminimui čia pat pasivaikščiojimo gatvėje pirkome lauktuvių, suvenyrų ekskursijai prisiminti. Keleto berniukų nėjo atplėšti nuo žaidimo aparatų. 
 
 Kaip ir visoms šventėms ateina pabaiga, taip ir kelionei atėjo laikas pajudėti link namų.

 3-oji projekto dalis  „JAUSMŲ LIETUS“.

 Projekto „Vaikštau Tikėjimo tiesos keliais“ kelionė į Šiluvą, Tytuvėnų vienuolyną, Kryžių kalną ir Kryžių kalno vienuolyną mums davė galimybę suvokti, kad, tikėjimas ir tikėjimo jausmas būna jausmingas ir tikras, kai jis prasiveržia žmogui iš širdies

 „Įsimintiniausia- Kryžių kalnas, nes dar tiek daug kryžių vienoje vietoje nebuvau matęs.“
 
 „Kai aš buvau ten, kur Švenčiausioji Marija apsireiškė, mintyse prašiau tik, kad padėtų mano sesei įveikti sunkumus, padėtų mamai ir tėtei, likusiems namuose ir dar mano mylimiausiam seneliui, jau seniai mirusiam- ramybės per amžių amžius.“

 „Šiluvoje, kai Marijos koplytėlėje išgirdau giesmes, suspaudė man širdį- prieš akis plaukė mano gimtųjų namų prisiminimai, šeima...“

 „Kol nepabuvau vienuolyne ir iš arčiau nesusipažinau su vienuoliais (o dabar jau turiu net 2 pažįstamus vienuolius brolius Rolandą ir Arūną), galvojau, kad tai labai uždari žmonės: tik meldžiasi ištisą parą ir nieko kito neveikia, bet pasirodau klydau, jie puikūs žmonės ir daro didelius darbus...“

 „Marijos koplytėlėje- Šiluvoje, kai visi tikintieji puolė ant kelių sutrikau, bet mes su draugais taip ir neišdrįsome klauptis... Meldėmės kiekvienas savaip, kaip mokėjome.“

 „Labiausiai patiko Kretingos vienuolyne bendrauti su vienuoliu Arūnu...“

 „Mokytoja juokavo, kad Kryžių kalne stovi gal koks 10 kryžių. Na, bet kai pamačiau...Žodžiais neįmanoma apsakyti.“

 „Pagaliau supratau, jog nesu viena, yra dar Dievas, kuris padeda siekti tikslo ir lengvina visus sunkumus, kurie iškyla gyvenime.“

 „Kryžių kalnas ir kryžių gausa sujaukė mano prisiminimus- lyg pro miglą praplaukė visos įdomiausios gyvenimo istorijos. Labai gražus užrašas Sveika Marija.“

 „Labiausiai patiko Kretingos vienuolynas ir Žiemos sodas.“
 
 „Įsimintiniausia tai, kad žmonės, tikėdami į Dievą, daro tokius dalykus, kaip, klūpant ant kelių, ilgai meldžiasi ir vaikšto apie Marijos statulą, guli ant Marijos apsireiškimo akmens. Ir Kryžių kalne- tų mažų ir didelių kryžių pastatymai rodo, kad šitiek daug žmonių tiki Dievu. Reiškia- jis gali žmogui padėti.“

 „Kai užmerktomis akimis, sėdėjau Šiluvos Švnč. Marijos bažnyčios- bazilikos aikštėje, klausiausi giesmių, sklindančių po visą tikėjimo paslapties šydu apsidengusį Šiluvos miestelį, godžiai gėriau saulės kaitrius saulės spindulius, kai šalia manęs vis rinkosi ir rinkosi tūkstantinės maldininkų minios, kai su didžiausiu jauduliu gėrėjausi nepasiekiama ir neaprėpiama dangaus platybe ir begaliniu Tikėjimu, sklindančiu čia- šalia manęs ir visur kitur, kur tik pasisuka žmogaus akys, mintys. Tada pats atsiduri tarsi beribėje erdvėje- ištirpsti minioje žmonių. Lyg sustoja laikas ir leidžia tau viską permąstyti, ko ir tu čia atkeliavai? Supratau, kokia esu skurdi savo kasdieninių rūpesčių verpetuose mažai atrasdama laiko įsižiūrėti ir įsiklausyti mūsų Kūrėjo. Bėgdama, skubėdama tenkinuosi paviršutinišku Tikėjimu. Iš naujo tarsi vėl atradau, kad Meilė, Viltis ir Tikėjimas, tai pat svarbu žmogui, kaip duona, vanduo ir druska, kaip oras...“

 „Tik įėjus į Kretingos bažnyčią, jaučiau tokią šilumą ir neapsakomą tikėjimą, kad Dievas tikrai yra...“

 „Ta bažnyčia lyg užkerėta traukia mano mintis dar ir dar kartą ten sugrįžti.“

 Savo jausmus ir mintis Jums papasakojo projekto dalyviai: Odeta, Danutė, Vilma, Jurgita, Tautvydas, Egidijus, Darius, Gintaras, Evaldas, Lukas, Audrius, Deimantė, Jūratė.

 Ačiū mūsų namų visų tėveliui Algimantui Liaudaičiui, be jo pagalbos, mes tikrai nebūtume pamatę tiek daug nuostabių vaizdų, dar daugiau sužinoję mūsų kraštą.